Vasario 17 d., pasibaigus eiliniam socialinio draudimo mokesčio sumokėjimo terminui, šio mokesčio pilnai nebuvo sumokėjusios net 42 393 įmonės. Tai didžiausias skaičius nuo pat 2022 m. pradžios. Rekordiškai daug buvo ir darbdavių, kurių skola svyravo nuo 10,01 ir iki 100 eurų. Tokias įžvalgas, remdamasi Sodros duomenimis, pateikia „Creditreform Lietuva“ analitikai.
Vienintelė Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovė „Snaigė“, kuri yra netiesiogiai valdoma Rusijos grupės „Polair“, 2022 m. liepos 1 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Seimas priėmė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XIVP-362(2), įgyvendinančius 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria siekiama mažinti Europos Sąjungos vidaus rinkos veikimo kliūtis (susijusias su laisvo kapitalo judėjimo ar įsisteigimo laisve, susidarančias dėl skirtingų valstybių narių juridinių ir fizinių asmenų nemokumo reglamentavimo), taip sudarant sąlygas didinti juridinių asmenų restruktūrizavimo ir fizinių asmenų bankroto procesų efektyvumą.
Seimas apsvarstęs pritarė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektui, kuris sutrumpins bankroto procedūras ir padarys skaidresnį turto pardavimo procesą. Po įstatymo priėmimo Lietuva gali tikėtis aukštesnių vietų tarptautiniuose reitinguose.
Paplitęs įsitikinimas, kad restruktūrizavimas – tai vienas žingsnis iki bankroto, yra klaidingas. Sklandus restruktūrizavimo procesas leidžia laikinų sunkumų turinčioms įmonėms vėl atsistoti ant kojų, todėl specialistai ragina įmonių vadovus nenuvertinti šios verslo gelbėjimo galimybės.
2016 m. Europos Komisija atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad Europos Sąjungoje kasmet bankrutuoja apie 200 000 įmonių ir dėl to apie 1,7 mln. žmonių praranda savo darbo vietas.
Dabartinė Lietuvos nemokumo politika iš esmės atsispindi trijuose įstatymuose – Įmonių restruktūrizavimo įstatyme, Įmonių bankroto įstatyme ir Fizinių asmenų bankroto įstatyme. Pirmieji du teisės aktai, kurie taikomi tik juridiniams asmenims, ir juose įtvirtintas reguliavimas ilgą laiką buvo kritikuojami kaip ignoruojantys tikruosius nemokumo procesų tikslus, neleidžiantys pasinaudoti „antruoju šansu“, sukuriantys vien tik formalius procesus, kurie retai yra naudingi kreditoriams.
Pusė Lietuvoje įsteigtų įmonių bankrutuoja per pirmuosius penkerius metus, rodo statistika. Nors vadovėliuose pažymima, kad bankrotas yra natūrali verslo ciklo dalis, tačiau Lietuvoje bankrotas turi stiprų neigiamą atspalvį. O tai verslui trukdo mokytis iš savo ar svetimų nesėkmių.
Šaltinis: www.vz.lt
Lietuvoje dešimtmetį neteisingai taikomos PVM direktyvos nuostatos. Dėl to smulkūs, 45.000 Eur pajamų nepasiekę verslai, turi anksčiau laiko registruotis PVM mokėtojais ir mokėti PVM.
Remiantis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, kasmet bankrotų skaičius auga. Lyginant 2017 m. ir 2016 m. I ketvirčius pastebimas net 46.8 % bankroto procesų išaugimas.
Nors 2016 m. statistika rodo didžiausią bankrotų skaičių – neatmetama galimybė, jog 2017 m. bus pasiekta rekordinė bankrotų statistika.
Pastebima, kad verslas Lietuvoje vis dar nepakankamai išnaudoja galimybę išsigelbėti – restruktūrizuotis. Tinkamai parengus ir patvirtinus restruktūrizavimo planą, įmonė gali įveikti finansinius sunkumus ir tęsti veiklą.
Pasikonsultuok su patikimais www.nebankrutuok.lt specialistais!
Mob. (+370) 687 27622 // El. paštas: info@nebankrutuok.lt