Dabartinė Lietuvos nemokumo politika iš esmės atsispindi trijuose įstatymuose – Įmonių restruktūrizavimo įstatyme, Įmonių bankroto įstatyme ir Fizinių asmenų bankroto įstatyme. Pirmieji du teisės aktai, kurie taikomi tik juridiniams asmenims, ir juose įtvirtintas reguliavimas ilgą laiką buvo kritikuojami kaip ignoruojantys tikruosius nemokumo procesų tikslus, neleidžiantys pasinaudoti „antruoju šansu“, sukuriantys vien tik formalius procesus, kurie retai yra naudingi kreditoriams.
Pusė Lietuvoje įsteigtų įmonių bankrutuoja per pirmuosius penkerius metus, rodo statistika. Nors vadovėliuose pažymima, kad bankrotas yra natūrali verslo ciklo dalis, tačiau Lietuvoje bankrotas turi stiprų neigiamą atspalvį. O tai verslui trukdo mokytis iš savo ar svetimų nesėkmių.
Šaltinis: www.vz.lt
Lietuvoje dešimtmetį neteisingai taikomos PVM direktyvos nuostatos. Dėl to smulkūs, 45.000 Eur pajamų nepasiekę verslai, turi anksčiau laiko registruotis PVM mokėtojais ir mokėti PVM.
Šaltinis: http://www.vz.lt
Vyriausybės mokesčių pertvarkos plane – lengvatos smulkiam verslui, taip pat inovatyvioms bendrovėms ir mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Remiantis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, kasmet bankrotų skaičius auga. Lyginant 2017 m. ir 2016 m. I ketvirčius pastebimas net 46.8 % bankroto procesų išaugimas.
Nors 2016 m. statistika rodo didžiausią bankrotų skaičių – neatmetama galimybė, jog 2017 m. bus pasiekta rekordinė bankrotų statistika.
Pastebima, kad verslas Lietuvoje vis dar nepakankamai išnaudoja galimybę išsigelbėti – restruktūrizuotis. Tinkamai parengus ir patvirtinus restruktūrizavimo planą, įmonė gali įveikti finansinius sunkumus ir tęsti veiklą.
Pasikonsultuok su patikimais www.nebankrutuok.lt specialistais!
Mob. (+370) 687 27622 // El. paštas: info@nebankrutuok.lt
Seimas absoliučia balsų dauguma po svarstymo pritarė pataisai, kuri bendrovėms, neviršijančioms 60.000 Eur metinių pajamų ribos, leidžia mokėti PVM tik tuomet, kai sulaukia apmokėjimo pagal sąskaitas. Konservatorių atstovai Seime siūlo šią ribą padidinti iki 300.000 Eur.
2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Administracinių nusižengimų kodeksui, kartu įsigaliojo ir 2016 m. gegužės 19 d. priimtas pakeitimas, kuriuo numatoma atsakomybė juridinio asmens vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims ir tokiu atveju, jeigu teismui bus per vėlai pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Pavėluotas pranešimas užtrauks baudą nuo 1 400 iki 3 000 eurų.
Šaltinis: www.delfi.lt