Vasario 17 d., pasibaigus eiliniam socialinio draudimo mokesčio sumokėjimo terminui, šio mokesčio pilnai nebuvo sumokėjusios net 42 393 įmonės. Tai didžiausias skaičius nuo pat 2022 m. pradžios. Rekordiškai daug buvo ir darbdavių, kurių skola svyravo nuo 10,01 ir iki 100 eurų. Tokias įžvalgas, remdamasi Sodros duomenimis, pateikia „Creditreform Lietuva“ analitikai.
Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtiems Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimams, kurie iš esmės pagerins sąlygas augančioms bendrovėms pritraukti investicijas, paskatins naudoti skaitmenines priemones priimant sprendimus bei užtikrins akcininkų, ypač smulkiųjų, galimybes pasinaudoti savo teisėmis.
Pramonės atstovai sako kelis mėnesius jaučiantys užsakymų mažėjimą ir perspėja, kad ekonomikos augimas lėtėja, tiesiog tai dar neatsispindi naujausioje statistikoje. Kai kurie ekonomistai sako, jog iš tiesų vertėtų palaukti rudens, kad matytume tikrąją ekonomikos situaciją, tačiau dramatiškų pokyčių šiemet būti neturėtų.
Vienintelė Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovė „Snaigė“, kuri yra netiesiogiai valdoma Rusijos grupės „Polair“, 2022 m. liepos 1 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Pirmąjį šių metų pusmetį lietuvių skolos vėl pradėjo augti, blogėja daug kitų su skolomis susijusių rodiklių, pranešė kredito biuras „Creditinfo Lietuva“. Anot biuro vadovo, skolos didėja dėl brangstančių kasdienių išlaidų ir didėjančios infliacijos.
Seimas priėmė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XIVP-362(2), įgyvendinančius 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria siekiama mažinti Europos Sąjungos vidaus rinkos veikimo kliūtis (susijusias su laisvo kapitalo judėjimo ar įsisteigimo laisve, susidarančias dėl skirtingų valstybių narių juridinių ir fizinių asmenų nemokumo reglamentavimo), taip sudarant sąlygas didinti juridinių asmenų restruktūrizavimo ir fizinių asmenų bankroto procesų efektyvumą.
Verslo organizacijos sako, kad koronaviruso pasekmes dalis įmonių jaučia jau dabar, o tikimybė, kad problemos palies visą šalies ekonomiką, didėja. Siūloma, kad valstybė skubiai numatytų priemones, kurios padėtų šalies įmonėms įveikti sudėtingą situaciją.
Seimas apsvarstęs pritarė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektui, kuris sutrumpins bankroto procedūras ir padarys skaidresnį turto pardavimo procesą. Po įstatymo priėmimo Lietuva gali tikėtis aukštesnių vietų tarptautiniuose reitinguose.
Paplitęs įsitikinimas, kad restruktūrizavimas – tai vienas žingsnis iki bankroto, yra klaidingas. Sklandus restruktūrizavimo procesas leidžia laikinų sunkumų turinčioms įmonėms vėl atsistoti ant kojų, todėl specialistai ragina įmonių vadovus nenuvertinti šios verslo gelbėjimo galimybės.
2016 m. Europos Komisija atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad Europos Sąjungoje kasmet bankrutuoja apie 200 000 įmonių ir dėl to apie 1,7 mln. žmonių praranda savo darbo vietas.