Pramonės atstovai sako kelis mėnesius jaučiantys užsakymų mažėjimą ir perspėja, kad ekonomikos augimas lėtėja, tiesiog tai dar neatsispindi naujausioje statistikoje. Kai kurie ekonomistai sako, jog iš tiesų vertėtų palaukti rudens, kad matytume tikrąją ekonomikos situaciją, tačiau dramatiškų pokyčių šiemet būti neturėtų.
Pastebi gamybos sumažėjimą
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mantas Gudas teigia, kad įmonės savo rodiklius gali vertinti tiek iš apyvartos pusės, tiek pagal realias gamybos apimtis. „Yra apyvarta, ji dar nėra sumažėjusi, ji graži, didesnė turbūt negu pernai ir apyvarta dažniausiai ir nueina į BVP, į Statistikos departamentą. Tačiau jeigu pasižiūrėtume, kiek parduoda tonomis, arba vienetais produkcijos – pramonininkai tą gali padaryti – tai visi stebi 15-20 proc. nuosmukį“, – „Delfi“ sakė M. Gudas.
Pasak jo, fabrikai gamina kur kas mažiau, negu gamindavo iki karo Ukrainoje ar iki koronaviruso pandemijos, tačiau drastiškai išbrangusios žaliavų kainos yra „išpūtusios savikainą, automatiškai – kainas, o realus ekonomikos augimas jau yra sumažėjęs“.
M. Gudas pridūrė, kad pramonė šalies ekonomikoje sudaro nemažą dalį, tačiau ir prekyboje, maitinimo srityje esą irgi klostosi situacija, kai kainos auga, bet pačios produkcijos parduodama mažiau.
„Iš čia ir teiginys, kad nebūkime tokie drąsūs arba pasitikintys teigdami, jog dar 4 proc. augame. Negaliu tiksliai pasakyti, kiek tai yra, bet situacija keičiasi radikaliai ir su visais pramonininkais šnekant visi tai supranta, kad jau nebėra filmas toks linksmas, o pradeda darytis šiek tiek minorinis“, – kalba M. Gudas.
A. Izgorodinas: bazės efektas turės įtakos statistikos rodikliams
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad kalbant apie metinį augimą, antras šių metų ketvirtis bus „vienareikšmiškai prastesnis Lietuvai“, negu pirmasis. Tačiau viena iš to priežasčių yra statistinės bazės efektas. „Pirmą praeitų metų ketvirtį Lietuvos BVP augo 1 proc., todėl šių metų pirmą ketvirtį buvo realiai labai lengva pasiekti 4 proc. BVP prieaugį, nes mes lyginame šių metų rodiklius su karantininiu praeitų metų pirmuoju ketvirčiu“, – aiškina ekspertas.
Anot jo, situacija su šių metų antruoju ketvirčiu, tai yra balandžio-birželio rezultatais, jau bus kitokia. „Praeitų metų antrą ketvirtį Lietuvos BVP išaugo 8,6 proc. ir šių metų antro ketvirčio rezultatą mes lyginsime su labai įspūdingu praėjusių metų antrojo ketvirčio rodikliu, todėl manau, kad šansų pasiekti tokį pat spartų BVP augimą, kaip ir šių metų pirmą ketvirtį, jau praktiškai nėra“, – prognozavo A. Izgorodinas. Tad ekonomikos augimas antrąjį ketvirtį atrodysiąs labai simbolinis.
Tad ekonomikos augimas antrąjį ketvirtį atrodysiąs labai simbolinis.
Ekonomistui nerimą kelia prastėjančios euro zonos ir ypač Vokietijos vartotojų nuotaikos. Pastarosios šalies vartotojų pasitikėjimas esą prasčiausias per visą trisdešimties metų istoriją. Tam turi įtakos sparti infliacija ir tai, kad brangstant energijos ištekliams žmonės turi mažiau pinigų ir noro juos leisti ne pirmo būtinumo prekėms.
„Panaši situacija matoma ir kitose Lietuvai svarbiose eksporto rinkose ir tai gali paveikti ir Lietuvos pramonę. Nes kuo mažiau prekių nori pirkti euro zonos vartotojai, atitinkamai, tuo mažiau užsakymų Lietuvos pramonei duos ir Vakarų gamintojai“, – sako A. Izgorodinas.
Jo teigimu, kitas rizikos aspektas yra pradėjęs mažėti JAV vartojimas, nuo kurio labai stipriai priklauso euro zonos ir Lietuvos pramonės rodikliai.
„Tai manau, kad antras ketvirtis mūsų pramonei tikriausiai jau bus ne toks geras, kaip šių metų pirmasis“, – konstatuoja ekonomistas.
A. Izgorodinas, paklaustas, kiek galima pasitikėti BVP skaičiavimais ir ar juose negali kur nors „pasislėpti“ dalis infliacijos, iškreipdama realų ekonomikos augimo vaizdą, sakė, kad galima pasitikėti Statistikos departamento skaičiavimais 100 proc., „nes jie skaičiuoja taip pat, kaip skaičiuoja Eurostatas ir mūsų metodikos visiškai atitinka Europines metodikas“.
Kita vertus, jis pastebėjo, jog visada reikia žiūrėti į ekonomiką kompleksiškai, tad nors BVP yra rodiklis, kuris gerai atspindi bendrą ekonominę situaciją, lygiagrečiai reikia žvelgti ir į kitus rodiklius.
„Svarbu sekti vartotojų lūkesčius, kuriuos skaičiuoja tiek Europos Komisija, tiek ir Statistikos departamentas. Tarp vartotojų lūkesčių komponentų reikia žiūrėti į vieną labai svarbų – tai gyventojų noras leisti pinigus stambesniems pirkiniams. Nes tai iš esmės geriausiai atspindi infliacijos poveikį gyventojų perkamajai galiai“, – sakė A. Izgorodinas.
Pasak jo, taip pat reikia vertinti gyventojų indėlius bankuose, kurie labai stipriai augo pandemijos metu, bet dabar stabilizavosi, o tai esą reiškia, jog žmonės galimai pradėjo leisti savo santaupas, kad galėtų palaikyti pragyvenimo lygį. Kartu svarbu stebėti infliaciją.
„Visiškai realų ir konkretų vaizdą apie Lietuvos ekonomikos situaciją matysime rudenį, kai tikrai jau bus galima pasakyti, ar dabartinė infliacija pradėjo kenkti Lietuvos vartojimui, ar kol kas viskas yra gerai ir žmonės dar turi santaupų ir iš jų puikiai gali vartoti bei leisti pinigus“, – sakė A. Izgorodinas.
Statistikos departamentas antrojo šių metų ketvirčio duomenis planuoja skelbti liepos pabaigoje.
M. Gudas: statistika vėluoja
Atkreipus dėmesį, kad Statistikos departamentas skelbia ne tik nominalųjį, bet ir realųjį BVP (tai yra, jau pašalinus infliacijos poveikį), M. Gudas atsakė, kad pati statistika vis tiek neišvengiamai vėluoja ir „iki valstybės sprendimų priėmėjų skaičiai ateina su kokiu 2-3 mėnesių pavėlavimu“.
Pasak jo, prasidėjus karui pramonėje dar buvo matomas veikimas iš inercijos, tačiau Lietuvoje iš tikrųjų daug kas pasikeitė: su metalais, plastiku, mediena.
„Smarkiai susvyravo visa, nes labai daug žaliavų važiavo iš Baltarusijos – ne iš Rusijos, bet iš Baltarusijos. Ir aš manau, kad visa šita statistika dar neatėjusi“, – sako jis. „Dramatizmo nereikia. Yra vasara, ypač kai kurie sektoriai – jiems sezonas, Palanga „lūžta“ nuo žmonių, žmonės vartoja. Bet aš manau, kad liūdniau bus kokį rugsėjį, kai bent jau sunkioji pramonė – visi iš atostogų grįžta, kartu grįžta ir užsakymai rugsėjį – manau, kad tokiomis apimtimis jie tikrai nebegrįš“, – aiškina M. Gudas.
Jis detalizavo, kad matomas naujų projektų stygius, o didieji investuotojai stebi, kas bus. Tarkime, jeigu anksčiau laivą galima buvo pastatyti už 100 mln. eurų, dabar dėl pabrangusių žaliavų gali tekti išleisti 250 mln. eurų.
„Pramonė atlieka tik užbaigiamuosius darbus. Visokius galiukus. Jei pradėjai statyti laivą, vis tiek turi pabaigti. Tuos pabaigimus jaučiame, užsakymai yra susmulkėję, konkurencija paaštrėjusi, nes atsirado rinkoje pajėgumų tarp gamintojų. Automatiškai mažėja maržos, visi pradeda stengtis paimti tuos smulkius užsakymus. Bet aš bijau, kad rudenį neateis nei tų smulkių tiek daug, nebebus ir naujų projektų“, – kalbėjo M. Gudas.
Ekonomistas: Lietuvos ūkiui būtų palankios dvi aplinkybės
A. Izgorodinas, savo ruožtu, teigia, kad bent jau Statistikos departamento duomenimis, pramonės gamyba realiomis kainomis auga, todėl nevertėtų labai pesimistiškai žvelgti į situaciją. „Net jeigu mes iš skaičiavimų eliminuotume kainų augimą, Lietuvos gamyba auga. Taip, yra keli segmentai, kuriuose matomas šioks toks gamybos rodiklių pablogėjimas, tai yra, labiau metalo apdirbimas, tokie sektoriai, kurie labiau priklausomi nuo žaliavų importo iš Rytų rinkų.
Bet žiūrint globaliai, kol kas mūsų pramonė demonstruoja pakankamai stabilų rezultatą“, – kalbėjo ekonomistas.
A. Izgorodino teigimu, Lietuvos ekonomiką gali gelbėti dvi aplinkybės. Pirma, kol kas labai stiprus vidaus vartojimas, nes žvelgiant įstatistinius duomenis, nepaisant sparčios infliacijos, Lietuvos gyventojų noras leisti pinigus brangesniems pirkiniams išlieka pakankamai aukštas.
„Manau, kad tai gelbės Lietuvos ekonomiką antrąjį šių metų ketvirtį. Ir kitas aspektas, kaip paradoksaliai beskambėtų, bet tam tikra prasme, pasaulinė krizė Lietuvos eksportuotojams yra labai naudinga. Kodėl? Todėl, kad kuo sparčiau kyla kainos, tarkime, Europoje, kuo mažiau Europos vartotojai nori leisti pinigus brangesniems pirkiniams, tuo labiau Vakarų Europos gamintojai linkę surasti valstybes, kuriose tam tikrus komponentus būtų galima gaminti pigiau“, – sako A. Izgorodinas.
Taigi, anot jo, dalis Lietuvos pramonės ir eksporto gali iš dabartinės situacijos netgi laimėti. Tiesa, jis pakartojo, kad, iš kitos pusės, infliacija euro zonoje kenkia Lietuvos pramonei, nes kuo sparčiau auga kainos, tuo žmonės mažiau vartoja, ir kyla rizika, jog tam tikri mūsų šalies gamintojai gaus mažiau užsakymų.
Augimas turi ribas
„Nedaryčiau didelės dramos iš to, jeigu Lietuvos BVP, tarkime, trečią ar ketvirtą šių metų ketvirtį nestipriai sumažėtų. Nes tai reikia vertinti kontekste“, – sakė A. Izgorodinas.
Jis pastebi, jog kada nors ateis laikas, kai ekonomika negalės toliau augti.
„Tai tą BVP kritimą aš vertinčiau šiek tiek atsargiau, nes tai nekelia kažkokios grėsmės Lietuvai. Tuo labiau, kad aš manau, jog šita krizė pasaulyje bus tokia labiau techninė: mes nematysime 2008 metų scenarijaus pasaulio ekonomikoje ir, atitinkamai, Lietuvos ekonomikoje“, – sakė A. Izgorodinas.
M. Gudas laikosi nuomonės, kad antrasis ir trečiasis ketvirtis rodys ekonomikos augimo lėtėjimą. Kita vertus, anot jo, „būtų sveika“ iš lėto nusileisti po aktyvaus pinigų įliejimo į ekonomiką.
„Galiu kalbėti tik už atskirus sektorius, yra sezoniškumai, yra regionai ir yra Vilnius. Bet aš manau, kad tą antrą ketvirtį matysime lėtėjimą, galbūt dar teigiamoje zonoje, o trečias ketvirtis – galime panirti ir į neigiamą zoną. Bet linkiu ir manyčiau, kad visai sveika būtų, jeigu tai būtų lėtas nusileidimas – jo iš tikrųjų reikia. Mes 10 metų kaitinome ekonomiką, barstėme „malūnsparnio pinigus“ pastaruosius dvejus metus, per ilgai barstėme“, – sakė jis.
LPK viceprezidentas vis dėlto pastebi, kad Lietuva lanksti, prisitaikanti ekonomika, o lietuviai ir per pandemiją parodė, kad sugeba persiorientuoti.
Paklaustas apie recesijos, stagfliacijos rizikas A. Izgorodinas mano, kad vis dėlto Lietuvoje kalbėti apie tai dar negalima.
„Kol kas ne, nes iki recesijos Lietuvos ekonomikai dar yra labai toli. Tam, kad turėtume recesiją, BVP turi mažėti du ketvirčius iš eilės. Tai jeigu kažkokia techninė recesija ir bus, mes ją realiai galėsime konstatuoti tikriausiai kitų metų pradžioje, bet šiais metais statistiškai dar gyvensime ekonomikos augimo zonoje“, – aiškino ekonomistas.
Straipsnis iš DELFI.LT portalo: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/dalis-verslo-jau-stebi-nuosmuki-situacija-keiciasi-radikaliai.d?id=90606125
Nebankrutuok.lt komanda nori priminti, kad siekiant išvengti kritinių situacijų yra svarbu nuolat stebėti situaciją ir priimti savalaikius sprendimus. Taip pat raginame nebijoti pasitarti su specialistais!